Sberbank – didžiausias Rusijos bankas, aptarnaujantis individualius klientus, išbando bankomatą su įmontuotu melo detektoriumi, kuris turėtų apsaugoti nuo kreditinių kortelių vagių ir kitų sukčių.

Naujasis išradimas ne tik padėtų apsisaugoti nuo sukčių ir vagių, bet ir palengvintų darbą banko darbuotojams. Naujiems banko klientams tektų šnekėtis su mašina, kuri nesileis apgaunama kruopščiai sukurptomis istorijomis. Kompiuterinis banko darbuotojas gali nuskenuoti pasą, pirštų antspaudus, padaryti trimatę kliento nuotrauką automatiniam veido atpažinimui. Bankomato kūrėjų teigimu, klientai jam turės atsakyti į tokius standartinius klausimus kaip: „Ar šiuo metu turite darbą?“, „Ar šiuo metu turite negrąžintų paskolų?“ ir kt. Išanalizavusi balsą, mašina turėtų nustatyti, ar žmogus nemeluoja.

Kuriant šią sistemą, buvo naudojama Rusijos teisėtvarkos pareigūnų medžiaga, kurioje yra įrašyti per apklausas melavusių žmonių balsai. Sistemą sukūrė Kalbos technologijų centras, kurio vienas iš klientų yra Rusijos žvalgybos agentūra.

Sberbank, kurio didžiąją dalį klientų sudaro Rusijos valdininkai, teigia, kad ruošiasi įrengti šiuos bankomatus prekybos centruose ir banko padaliniuose visoje šalyje, tačiau kada tai įvyks, neskelbia. Tačiau tai turėtų būti pirmas balso analizavimo sistemos panaudojimo bankomatuose atvejis.

Į šį Sberbank užmojį Vakarai žiūri gana skeptiškai. Vakaruose tokie bankomatai pažeistų žmogaus teisę į privatumą, bet juk kalbame apie Rusiją. Sberbank mano, kad ši sistema nepažeidžia Rusijos piliečių teisių į privatumą. Patys gyventojai taip pat per daug nesipriešina. Atrodo, jie jau susitaikė, kad valdžia gali juos sekti ir stebėti kada tik panorėjusi.

Sberbank viceprezidentas Viktoras Orlovskis sako: „Mes nepažeidžiame klientų privatumo ir nelendame į klientų smegenis, nesikišame į jų privačius gyvenimus. Tiesiog bandome sužinoti ar žmonės nemeluoja. Nematau jokių priežasčių to bijoti.“

Kompiuterinė sistema, išanalizavusi balsą, nustato, ar kalbantysis yra susinervinęs, įsitempęs, t.y.  požymius, rodančius, kad žmogus meluoja ar kažką slepia. Ši informacija, pasak V. Orlovskio, būtų tiriama kartu su kitais surinktais duomenimis, pavyzdžiui, kliento kredito istorija.

Orlovskis pripažįsta, kad visiškai tikėti šia technologija negalima. Klientas gali nervintis dėl priežasčių, nesusijusių su, pavyzdžiui, paskolos suteikimu. Pasak jo, tai tik pagalbinis būdas statistikai rinkti.

Sberbank ne pirmas bankas, bandantis integruoti naujausias technologijas į bankininkystę.

Pavyzdžiui, Deutsche Bank ir Citigroup keliuose savo padaliniuose Berlyne, Niujorke ir Tokijuje išbando interaktyvius ekranus, kurie atpažįsta ant jų padėtus dokumentus ar kitus daiktus. Turkijoje jau beveik kasdienybe tapo bankomatai, tvirtinantys suteikiamus kreditus. Tačiau Sberbank bankomatai išsiskiria galimybe atpažinti meluojančio žmogaus balsą.

Bankomato prototipą jau galima pamatyti Sberbank ateities technologijų laboratorijoje, biure virš Maskvos metro stoties.

Šią laboratoriją saugo biometrinės apsaugos sistema. Įėjus žmogui, automatinė veido atpažinimo sistema atpažįsta esamus klientus ir su jais pasisveikina. Tačiau kol kas į sistemą yra įrašyti vos kelių žmonių veidai, todėl daug dažniau pasigirsta pranešimas: „Sveiki, jūs sistemoje neužregistruotas.“

Kadangi privatumo teisę reglamentuojantys įstatymai neleidžia laikyti klientų balsų pavyzdžių savo duomenų bazėse, banko atstovų teigimu, visa informacija apie klientus būtų saugoma jų pačių kreditinėse kortelėse.

Orlovskis sako, kad jų klientai žinos, kokia informacija, įskaitant ir biometrinę, bus renkama ir analizuojama, tačiau net ir tokiu atveju apgauti mašiną bus nelengva. Jei klientas sąmoningai bandytų apgauti melo detektorių, jam iš to naudos būtų nedaug. Ši sistema, kaip ir poligrafas, analizuoja nevalingus nervinius atsakus.

Kalbos technologijų centro direktorius M. Dirmovskis teigia, kad sistema analizuoja vibracijas, kylančias individo gerklėje, gerklose ir kitose kalbos aparato dalyse. Kai žmogus sunerimsta, raumenys nevalingai pakeičia gerklų ir kt. formą, o tuo pačiu – ir kalbėjimo toną bei greitį.

Ši Sberbank užsakyta technologija yra panašiu principu veikiančio kito Kalbos technologijų centro produkto – pykčio atpažinimo sistemos – variantas. Ši sistema jau veikia Rusijos geležinkelio pagalbos linijoje. Per kelias sekundes kompiuteris surūšiuoja skambučius į raudonos, geltonos, žalios ir mėlynos spalvos kategorijas, priklausomai nuo skambinančiojo emocijų.

Demonstruojant šią sistemą, buvo išklausytas tikras keleivės įrašas, kuris skambėjo taip:

„Ar jūs bent įsivaizduojate kiek kainuoja bilietas? Taip, moku milžiniškus pinigus, o jūs sakote, kad negaliu kartu pasiimti savo šuns? Tas šuo ne didesnis, pavyzdžiui, už cigarečių pakelį! Ką man dabar daryti? Išmesti jį pro langą?!”

Po šio įrašo iš karto įsijungė raudona kompiuterio lemputė, rodanti, kad kalbančiojo tonas yra piktas.