Turbūt daugumai kyla klausimas, kaip kibernetinės vagystės ir prekyba taršos leidimais gali būti susiję ir kaip nusikaltėliai gali iš to pasipelnyti. Pasirodo, kibernetiniai nusikaltėliai sugalvojo pasinaudoti net ir šia sritimi. Nusikaltėlis, suprantantis, kaip elektroniniu būdu yra prekiaujama Europos Sąjungos prekybos taršos leidimais, įsilaužė pro elektronines apsaugos sistemas ir pervedė į keletą skirtingų vietų milijonus virtualių sertifikatų, kurie nelegalioje rinkoje turi tikrą vertę. Kol teisėsaugos institucijos sužinojo kas įvyko, neteisėtai pasisavinęs sertifikatus kibernetinis nusikaltėlis galimai pardavė juos už didelį atlygį.
Energetikos bendrovės ir pramoniniai teršėjai Europos Sąjungoje, kiekvienai tonai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias jie išmeta vykdydami savo darbus, privalo turėti CO2 emisijų sertifikatą. Norėdami sumažinti gamybos pridėtinę vertę, jie turi mažinti taršą arba gauti kreditus už mažas palūkanas.
Kiekvienas sertifikatas, leidimas arba kreditas šiuo metu kainuoja apie 14.4 EUR. Tai yra riebus kąsnis kibernetiniams nusikaltėliams. Neturėdami nieko materialaus jie gali parduoti vogtas virtualias prekes už didelį atlygį. Nors kreditai egzistuoja elektroniniame pasaulyje, kibernetiniai nusikaltėliai yra pakankamai saugūs, nes kompiuteriai ir programos negali susekti virtualių kreditų, kai yra vykdomi sandoriai, tačiau jeigu atsakingos institucijos kontroliuotų kainas, už kurias perkami kreditai – to turėtų pakakti.
2010 m. lapkritį Rumunijoje įvykdyta 23 mln. EUR vagystė išsivystė į kibernetinių nusikaltimų grandinę, apėmusią visą Europą. 2011 m. sausį Prahoje buvo pavogta 18.7 mln. EUR, o Austrijoje – 7 mln. EUR. Nustatyta, kad kai kurie pavogti leidimai Rumunijoje buvo lygiai tokie patys, kaip ir pavogti Prahoje.
Visoje Europos Sąjungoje registrų tvarkytojai, vietinė policija ir Europos Sąjungos pareigūnai stengiasi išsiaiškinti, kaip šis kibernetinis nusikaltimas yra vykdomas ir kaip jį sustabdyti. Europos Komisija sustabdė prekybą apyvartiniais taršos leidimais ir nustatė galutinį terminą (sausio 26 d. penktadienį) šiems klausimams išspręsti.
Michael Kroehnert, Berlyne dirbantis ES prekybos taršos leidimais sektoriaus patarėjas teigia, kad dabar leidimai privalo būti tikrinami rankiniu būdu, vizualiai lyginant vieno sąrašo duomenis su kito sąraš0 duomenimis. Kadangi atskiri skaičiai netikrinami elektroniniu būdu, prekiautojai net nenumano, kad jie gali turėti reikalų su vogta nuosavybe.
M. Kroehnert teigimu, atskirų kreditų judėjimas negali būti kontroliuojamas elektroniniu būdu realiu laiku. Bet trumpam sustabdžius visos Europos prekybos sistemą, valdžios institucijos turėtų sugebėti surasti atitinkamus leidimus ir ištirti sandorius, kad nustatytų ar viskas yra teisėta.
Jeigu pirkėjas perka prekybos taršos leidimus už kainą, kuri keliais procentiniais punktais yra žemesnė už rinkos kainą, toks sandoris greičiausiai bus teisėtas, bet jeigu kas nors parduoda kreditus už 10 EUR, kai jie iš tikrųjų kainuoja 14.4 EUR, galima įtarti, kad jam greitai reikia grynųjų pinigų, todėl toks sandoris gali būti įtartinas.
Išaiškinus visas anksčiau apibūdintas virtualių kreditų kibernetines vagystes, žmonės, kurie įsigijo juos su nuolaida, tikriausiai turės reikalų su policija.
