Technologijų tobulėjimas ir populiarėjimas skatina kibernetinių nusikaltėlių aktyvumą išnaudojant atsiradusias naujas nišas kibernetiniams nusikaltimams vykdyti.
Masinė mobiliųjų prietaisų gamyba ir jiems skirtų atsisiunčiamų programų greitas išpopuliarėjimas ir paplitimas taip pat tapo nauja ir perspektyvia nusikalstamumo sritimi. Saugumo spragos kibernetiniams nusikaltėliams suteikė puikias galimybes jomis pasinaudoti neteisėtų įsilaužimų ir duomenų vagysčių tikslais. Šios saugumo spragos ir naudojimosi jomis perspektyvos paskatino kibernetinius nusikaltėlius savo aukomis pasirinkti vis daugiau mobiliųjų vartotojų. Dabar nusikaltėliai vis daugiau laiko, pinigų ir kitų žmogiškųjų išteklių skiria šios sparčiai besivystančios mobiliosios srities tyrinėjimui ir naujų bei veiksmingesnių nusikalstamų metodų kūrimui.
Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) prognozuoja, kad metų pabaigoje pasaulinis mobiliojo ryšio paslaugų abonentų skaičius viršys 5 mlrd., iš kurių 3.8 mlrd. – besivystančiose šalyse.
2009 m. pasirodžiusi SymbOS/Zitmo.Altr Trojan kenkėjiška programa davė pradžią šiai nusikalstamai veikai. Tai buvo pirmasis mobiliosios kenkėjiškos programos pasirodymas Trojos arklio forma, kurioje kenkėjiškas kodas naudojamas finansinių duomenų vagystėms, fiksuojant klaviatūros klavišų paspaudimus.
Anksčiau kibernetiniai nusikaltėliai mėgdavo įsilaužti ir sunaikinti duomenis per Windows kompiuterius. Dabar jie pereina prie mobiliųjų Windows operacinių sistemų, kurios šiuo metu yra labai kokybiškos. Kibernetiniai nusikaltėliai nepaliauja kurti naujus ir tobulinti jau naudojamus nusikalstamus metodus, apgaudinėdami mobiliųjų prietaisų vartotojus. Pastaraisiais metais pasitaikė daug phishingo (taip vadinamosios duomenų „žvejybos“) apgavysčių, nukreiptų į pavienius vartotojus ir tikslines grupes, pvz., konkrečių bankų klientus.
Dar visai neseniai kibernetinių nusikaltėlių labiausiai ignoruotos platformos – Apple iOS, Mac OS ir Google Android OS – dabar darosi populiaresnės ir vis labiau kelia kibernetinių nusikaltėlių susidomėjimą. Pakankamai naujos, bet populiarios platformos su daugybe papildomų programų, siūlomų vartotojams, juos traukia vis labiau.
Prieš trejus metus Android sistemos nebuvo, o šiandien mes žinome tik keletą telefonų gamintojų, kurie nekuria įrenginių, palaikančių Android sistemą. Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus šią platformą matysime milijarduose prietaisų, pradedant išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais ir baigiant automobiliais ar net šaldytuvais.
Apple kompanijos kuriama ir gaminama produkcija – iPhone, iPad, iTune ir iTouch – pasirodė esanti ne tokia saugi, kaip įsivaizdavo vartotojai. Didelę grėsmę kelia iPhone telefonai – buvo išleista jau daugiau nei 60 atnaujinimų taisant saugumo spragas jau išleistoje iOS 4 sistemoje. Problemos buvo susijusios su kenkėjiškomis programomis, kurios leido neteisėtai prisijungti prie vartotojų iPhone telefonuose esančios informacijos.
Deja, daugelis vartotojų patys mažina savo išmaniųjų telefonų ir kitos mobiliosios įrangos saugumą, naudodami jailbreaking paslaugą, kuri vartotojams suteikia galimybę atidaryti operacinę sistemą, pašalinus Apple taikomus programų atsisiuntimo ir jų atsisiuntimo vietų apribojimus. Pasinaudoję šia paslauga, vartotojai nevaržomai gali siųstis neoficialias ir nemokamas iPhone telefonams skirtas programas, o taip pat ir tūkstančių programų, parduodamų oficialiose iTunes parduotuvėse, piratines versijas.
iPhone vartotojams dabar nereikia jokių specialių techninių gabumų, norint apeiti Apple kompanijos apribojimus. Jie gali pasinaudoti kiekvienam lengvai prieinama JailbreakMe 2.0 mobiliąja paslauga, palaikančia Safari interneto naršyklę. Ši mobilioji paslauga atskleidė svarbią saugumo spragą iOS 4 sistemoje, kurią paskui Apple kompanija ištaisė. Kol problema nebuvo išspręsta ir nebuvo sukurtas atnaujinimas, iPhone telefonų vartotojai naudojantys jailbreaking, buvo lengvai pažeidžiami kibernetinių nusikaltėlių, kurie galėjo prieiti prie pagrindinių mobiliojo įrenginio teisių ir visiškai perimti mobiliojo telefono valdymą.
Mobiliųjų prietaisų išpopuliarėjimas, paskatinęs jiems skirtų įvairių naujų programų masinį kūrimą ir jų prekybą, sudarė puikias sąlygas kibernetiniams nusikaltėliams greitai pasiekti milijonus vartotojų iš viso pasaulio ir ypač pasinaudoti jaunesniais mobiliaisiais vartotojais, kurių skaičius nuolat sparčiai auga. Mediamark Research and Intelligence duomenimis vaikų, naudojančių mobiliuosius telefonus, skaičius nuo 2005 m. padvigubėjo. Nustatyta, kad JAV mobilųjį telefoną turi vienas iš penkių vaikų (6-11 m.).
Vienas svarbesnių kibernetinių nusikaltėlių pasikėsinimų į jaunesnius mobiliuosius vartotojus įvyko 2010 m. viduryje, kai buvo nustatyta, kad nemokamos kompiuterinio darbalaukio tapetų programos, siūlomos Android parduotuvėje, susijusios su „Žvaigždžių karų“ ir „Mano mažasis ponis“ vaikų auditorijai skirta tematika, rinko informaciją (telefono, balso pašto numerius) iš prenumeratorių, tačiau nesikėsino į svarbesnę ir vertingesnę informaciją, tokią, kaip slaptažodžiai. Neteisėtai surinkti vartotojų duomenys buvo siunčiami į nenustatytų asmenų valdomą tinklalapį.
Mobiliųjų prietaisų gamyba ir jiems skirtų programų kūrimas nuolat plečiasi, pritraukdamas vis didesnį vartotojų skaičių. Daugelis vartotojų, nenorėdami legaliai įsigyti mobiliesiems telefonams skirtų komercinių programų, dažniau renkasi anonimų kurtas, nemokamas ir lengvai prieinamas programas, kurios iš tikrųjų jiems kelia didelę grėsmę. Tai yra nevaldomas procesas.
