Teroristų grupuotės, teroristiniai išpuoliai, tapatybės vagystės nusikaltimai yra glaudžiai ir neatskiriamai susiję tarpusavyje. Dažniausiai teroristinės grupuotės nusikalstamus išpuolius finansuoja vogtais pinigais, o tai reiškia, kad teroristai pasitelkia tapatybės nusikaltimus. Suprantama, žinodami, kad jūsų asmens tapatybė buvo pavogta, jausitės prastai ir labai nesaugiai, tačiau jausitės dar blogiau, jeigu sužinosite, kad jūsų vogtais finansiniais duomenimis pasinaudojo Osamos bin Ladeno teroristinės grupuotės nariai, siekdami finansuoti teroristinius aktus. Tai daugeliui gali atrodyti netikra, gali skambėti abejotinai, nes iš tikrųjų primena tikrą veiksmo trilerį, tačiau, kaip bebūtų gaila, tai ne filmas, o niūri ir tikra realybė. Taigi daugelis tapatybės vagystės aukų net nenutokia, kad jų asmens tapatybės gali būti suteptos nekaltų žmonių krauju.
Finansavimas yra pagrindinis teroristų veiklos vykdymo elementas, be kurio teroristiniai išpuoliai būtų tik sausa teorija. Vogtos vartotojų kreditinės kortelės, banko sąskaitų duomenys, neteisėtai įgyti socialinio draudimo numeriai ir kita asmeninė ir konfidenciali informacija dažnai būna vienais svarbiausių teroristinių išpuolių pasisekimo veiksnių.
Teroro išpuoliai yra glaudžiai susiję su tapatybės vagystėmis
Daugeliui žodžiai „teroristinis išpuolis“ pirmiausia siejasi su labiausiai visuomenę sukrėtusiais ir didžiulę paniką sukėlusiais rugsėjo 11 d. (dar vadinami 9/11) teroristiniais išpuoliais JAV. Šie išpuoliai buvo finansuojami Khalid Sheikh Mohammad, kuris priklausė al Qaeda teroristinei grupuotei. Jis buvo atsakingas už pinigų plovimą, kad planuojami išpuoliai pavyktų sėkmingai. Vėliau jis buvo sugautas su nešiojamuoju kompiuteriu, kuriame rasta daugiau kaip 1000 vogtų vartotojų kreditinių kortelių duomenų. Net jeigu nei vienas iš jo kompiuteryje neteisėtai laikomų vogtų duomenų nebuvo susiję su rugsėjo 11 d. teroristiniais išpuoliais, jie galėjo būti susiję su kitais teroristiniais veiksmais, už kuriuos minėtas asmuo buvo atsakingas. 9/11 komisijos ataskaitoje yra skirta net dešimt puslapių tapatybės vagystės temai, kurioje teigiama, kad apsimetinėjimas kitais asmenimis yra pagrindinis teroristų įrankis, nes keliavimui skirti dokumentai yra tokie pat svarbūs, kaip ir ginklai skirti teroristiniams išpuoliams vykdyti.
2002-2003 m. nusikaltėlių grupuotė iš Pakistano, Vašingtono teritorijoje valdė sudėtingai veikiantį vogtų kreditinių kortelių tinklą, atnešusį ne vieną milijoną dolerių pelno. Jie vogė socialinio draudimo numerius ir neteisėtai gaudavo darbo leidimus, taip pat naudodavo svetimus registracijos numerius, klastodavo vairuotojo pažymėjimus, gaudavo nuolatinio JAV gyventojo statusą ir pilietybę, vogtomis kreditinėmis kortelėmis jie įsigydavo prekes arba išgrynindavo lėšas kitais būdais. Neteisėtai pasisavinę pinigus, nusikaltėliai juos pervesdavo al Qaeda grupuotės vykdytojams Pakistane.
2002 m. teroristas Imam Samudra suorganizavo sprogdinimus Bali naktiniame klube, per kuriuos žuvo net 202 žmonės, kurių dauguma buvo užsieniečiai. I. Samudra finansavo šią teroristinę operaciją, pasitelkęs vogtas kreditines korteles. Po to, kai buvo apkaltintas ir nuteistas, I. Samudra kalėjime parašė knygą, kurios vienas skyrius buvo skirtas kreditinių kortelių nusikaltimų vykdymo instrukcijoms.
Al Qaeda teroristų grupės nariai, besislapstantys Ispanijoje, naudojo vogtas kreditines korteles, pirkdami prekes. Jie elgėsi atsargiai, nes pirkdami išleisdavo tik tokią pinigų sumą, kuri nereikalaudavo papildomo tapatybės patvirtinimo. Suklastotus pasus ir kelionės dokumentus teroristai naudojo naujoms banko sąskaitoms atidaryti ir neteisėtai gautas lėšas pervesdavo Pakistane ir Afganistane veikiantiems mudžechedinams (musulmonų kariams).
Teroristai iš Millennium Plot, Ahmed Ressam ir Mokhtar Haouari tariamai naudojo vogtas kreditines korteles. Negana to, jie kūrė planus įsigyti degalinę, kad galėtų lengviau vogti iš nieko nenutuokiančių klientų jų kreditinių kortelių numerius.
2008 m. rudenį 44 m. iš Pakistano kilusi Shamsha Laiwalla buvo sugauta slaptos operacijos metu, kurią įvykdė nelegaliai į Ameriką patekusiu pakistaniečiu apsimetęs detektyvas. S. Laiwalla iš pažiūros neatrodė esanti nusikaltėlė. Ji vadovavo vienai iš daugelio Kalifornijoje veikiančių autotransporto priemonių registravimo bendrovių. Tačiau tai daugelį metų buvo puiki priedanga ir būdas nelegalioms paslaugoms teikti. Į savo nelegalią veiklą ji buvo įtraukusi ir keletą bendrovės darbuotojų, nelegaliai teikusių pažymėjimus ir įvairius dokumentus. S. Laiwalla neteisėtai parūpindavo savo klientams naujas tapatybes: vairuotojo pažymėjimus, gimimo liudijimus, socialinio draudimo korteles ir kitus suklastotus dokumentus. Ji buvo apkaltinta tapatybės vagyste ir nebuvo tiesiogiai susijusi su jokia žinoma terorizmo grupuote. Tačiau buvo nustatyta, kad 2007 m. vienas iš S. Laiwalla dirbančių ir neteisėta veikla užsiimančių žmonių suklastojo bendrovės klientų saugomus įrašus nusikalstamam tinklui, kuris vertėsi narkotikų prekyba ir prekiavo klastotėmis Los Andžele. Įtariama, kad iš šios grupuotės pelno buvo remiama Hezbollah, Irano kovotojų Shiite Muslim grupuotė, kuri veikė Lebanon teritorijoje. Jeigu jos klientui reikėdavo užregistruoti vogtą automobilį kitoje valstijoje, S. Laiwalla už 400 USD mokestį nukreipdavo klientą į keletą automobilių parduotuvių, kurios suklastodavo įvairių inspekcijų dokumentus. Ji taip pat už nedidelį mokestį suklastodavo dokumentus, rodančius, kad klientas išklausė krsą apie eismo pažeidimus. Už 800 USD ji klientams suklastodavo egzamino ir vairavimo testo rezultatus. Negana to, padėdavo apsisaugoti nusikalstamų grupuočių nariams, susijusiems su Hezbollah, prisijungiant prie vairuotojų duomenų bazės ir, kaip įtariama, ištrindavo elektroninius duomenis, rodančius vairuotojus, turinčius įspėjimų, ir jų vardu išduotus sulaikymo orderius, kurie būdavo naudojami įspėti teisėsaugos pareigūnams stabdant automobilius.
Al Qaeda teroristinio tinklo nariai yra apmokomi pagal instrukcijas, nurodytas jų treniruočių vadove, kuriame yra aiškiai ir tiksliai nurodomi metodai, kaip prasimanyti pakankamai pinigų norint išgyventi, naudojantis vogtomis kreditinėmis kortelėmis. Vadove yra rašoma, kad kiekvienas teroristas, paliekantis stovyklą, turi turėti su savimi penkias suklastotas tapatybes.
Taigi, tapatybės vagystės tikrai yra neatsiejama teroristų veiklos dalis, kuri suteikia jiems didelę laisvę pasišalinti nepaliekant tikrų pėdsakų. Daugelį tapatybės vagysčių sudėtinga susekti. Dažnai nusikaltimai, susiję su tapatybės vagystėmis, neatveda prie įtariamojo ir lieka neišspręsti.
Kai kurie teroristai patys vagia asmeninius duomenis, kai kurie, palengvindami visą nusikalstamą procesą, perka juos juodojoje rinkoje, internetiniuose kibernetinetių nusikaltėlių tinklalapiuose. Neteisėtai įgytus asmens duomenis jie panaudoja vogti lėšoms iš jau egzistuojančių banko sąskaitų, taip pat naudodami socialinio draudimo numerius atidarant naujas sąskaitas aukos vardu ir taip sumažinant jų aptikimo riziką.
Didžiuliai tapatybės vagysčių mastai ir prevencinės priemonės
Pasaulyje kasmet dešimtys milijonų žmonių nukenčia nuo tapatybės vagysčių, į kurias yra plačiai nusitaikiusios ir teroristinės grupuotės. Anksčiau efektyviais buvusios keliaujančių žmonių duomenų bazės, teroristų sąrašai, asmenų atpažinimas pagal vairuotojo pažymėjimo ar socialinio draudimo numerį dabar tampa visiškai neefektyvūs dėl apsimetinėjimo, kuris tapo labai lengvai įvykdoma užduotimi, o identifikavimo sistemų trūkumai teroristams yra gerai žinomi.
JAV yra daugiau kaip 10,000 agentūrų, išduodančių gimimo liudijimus, ir daugiau kaip 240 vairuotojo pažymėjimo formų (kuriuos iš tikrųjų reikėtų standartizuoti). Todėl asmenų atpažinimas pagal vairuotojo pažymėjimą yra beveik niekinis, nes profesionaliai suklastotą dokumentą atpažinti iš tokios didelės gausos teisėtų vairuotojo pažymėjimo formų yra begalo sudėtinga, o nusikaltėliui pasinaudojus aukos gimimo liudijimu, gauti naują vairuotojo pažymėjimą yra labai paprasta. Su vogtais socialinio draudimo numeriais teroristai gali be vargo judėti šalies viduje ir būti ramūs, kad teisėsaugos pareigūnai jų nesugaus, ieškodami teroristų pagal sudarytus jų sąrašus.
Tačiau kaip susekti žmogų, kuris turi ir naudojasi teisėtu tapatybės pažymėjimu ir vardu bei pavarde? Juk įvairiose jautriose zonose: oro uostuose, metro, vyriausybiniuose pastatuose ir kitose vietose asmenys yra identifikuojami pagal jų turimus asmens dokumentus, kurie iš tikrųjų gali būti suklastoti. Kaip sužinoti, kad žmogus yra tas, kuo sakosi esąs?
Jau seniai kalbama apie biometrinių identifikavimo elementų taikymą: akių rainelės ar pirštų antspaudų tikrinimą. Pastarasis metodas yra sėkmingai taikomas nuo 1985 m. oro uostuose, atominėse gamyklose, chemijos pramonės ir nacionalinio saugumo pastatuose. Deja, visapusiškam biometrikos pritaikymui iškyla įvairių problemų, kurios stabdo šių procesų įgyvendinimą. Taikant biometriką, vyriausybės institucijos ir įvairios bendrovės turėtų būti ribojamos tam tikrais įstatymais, neleidžiančiais tuo piktnaudžiauti ir per daug manipuliuoti piliečiais. Taip pat reikia įsitikinti asmens, gaunančio dokumentą, kurį išduodant buvo užfiksuoti biometriniai duomenys, tapatybe. Reikėtų naudoti duomenų bazės, kuriose būtų saugoma informacija, žinoma tik pačiam asmeniui, kuriam priklauso tikroji tapatybė. Biometriniai patikrinimai turėtų būti taikomi dar prieš identifikavimą pagal asmens dokumentą, kad nebūtų galima pateikti suklastoto dokumento su nusikaltėlio biometriniais duomenimis. Papildomas ir sudėtingesnis asmens atpažinimas prailgintų standartinius procesus, o tai būtų nenaudinga kreditus teikiančioms bendrovėms, kurių klientai vargu ar norėtų laukti ilgo proceso pabaigos, nes asmens tapatybės patikrinimui dabartinės operacijos įvykdymo trukmės gali neužtekti, o kalbant apie elektroninius pinigų pervedimus procesams atlikti prireikia tik keleto sekundžių, todėl tai kelia dar didesnę problemą. Be abejo, tai tik laiko klausimas, kada biometriniai duomenys taps neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, lygiai taip pat, kaip socialinio draudimo numeriai, vairuotojo pažymėjimas ar asmenų identifikacijos kortelės seniai tapo visuotinėmis identifikavimo priemonėmis.
Nusikalstamos mąstysenos įvairių įstaigų ir bendrovių darbuotojai taip pat yra opi problema, sudaranti palankesnes sąlygas teroristinėms grupuotėms. Įstaigos ir bendrovės turėtų labiau saugoti savo darbuotojų (ir klientų) asmens duomenis, sukurdami naujasnę ir efektyvesnę privatumo sistemą, kuri draustų lengvai dalintis informacija darbuotojų rate.
Teroristai, bandantys neteisėtais būdais gauti pinigų išgyvenimui ir teroristiniams aktams atlikti, neišradinėja dviračio. Prireikus vogtų dokumentų, jie naudojasi patikrintais metodais. Nors, kaip bebūtų keista, rugsėjo 11 d. teroristai, sėsdami į lėktuvą, naudojosi savo tikrais vardais ir pavardėmis, iki išpuolio jie veikė su suklastotais dokumentais, kurie jiems palengvino patekimą į JAV, suteikė laisvę keliauti per Valstijas ir gauti vairuotojo pažymėjimus (kurie buvo iš Floridos, Kalifornijos, Arizonos ir Virdžinijos). Keletas rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių vykdytojų prieš išpuolį vogė kreditinių kortelių duomenis, pasitelkę įvairius metodus.
Tapatybės vagystės keičia žmonių gyvenimus. Jums skaitant šį straipsnį, pasaulyje kas nors tampa tapatybės vagystės auka. Tai rodo, kad šis nusikaltimas jau yra tapęs pandemija. Nuo tapatybės vagystės nukentėję žmonės dažnai praranda pasitikėjimą savo šeimos nariais, draugais ir nepažįstamaisiais. Jie ima nuolat tikėtis blogiausio, siekdami apsaugoti savo tapatybę.
Teisėsaugos institucijos taip pat turi spragų savo sistemoje, kuriomis netrunka pasinaudoti nusikaltėliai. Žinant, kad pareigūnų nuolat trūksta, o esamiems mokamas menkas atlygis už sudėtingą darbą, atsiranda terpė korupcijai, tarpusavio nepasitikėjimui, o sąžiningiems telieka atsiduoti savo darbui ir kantriai dirbti. Dėl tapatybės vagysčių keičiasi ir policijos darbo metodai bei visuomenės požiūris į ją, nes labai dažnai daugelis JAV teisėsaugos pareigūnų tiesiog atsisako tirti tapatybės vagystes dėl per didelio skaičiaus įvykių, kurių dažnai beveik neįmanoma išspręsti. Jie nepajėgia užkirsti kelio nusikaltimui, kurio pilnai nesupranta ir neturi pakankamai išteklių su tuo kovoti.
Teroristai nuolat stengiasi rasti lengviausius būdus, kaip patekti į Ameriką, įsilieti į bendruomenes, įsikurti saugioje vietoje ir laukti nurodymų veikti. Teroristai, atvykę į Ameriką, retai susiduria su sunkumais įsikuriant, nes jau oro uoste juos pasitinka tapatybės vagys, kurie visada ištiesia jiems pagalbos ranką, aprūpindami visais legaliais dokumentais, kurių jiems reikia ramiam gyvenimui svečioje šalyje.
Tapatybės vagysčių statistika yra tik ledkalnio viršūnė. Tapatybės vagys gali būti profesionalūs hakeriai, teroristai, narkotikų preikeiviai ir vartotojai, organizuoto nusikalstamumo atstovai, ginklų prekeiviai bei eiliniai žmonės. Jais gali būti bet kas. Teroristai, neteisėtai patekę į šalį ir joje su suklastotais dokumentais gyvenantys kaip teisėti piliečiai, laukia ir lauks teroristų vedeivų įsakymų veikti. Toks įsakymas gali būti duotas bet kurią sekundę.
