Gary McKinnon (gim. 1966 m. vasario 10 d.) iš Wood Green (šiaurės Londonas), pelnė pavojingiausio visų laikų hakerio vardą, kuris vieno JAV prokuroro nuomone įvykdė didžiausią kibernetinį įsilaužimą į kariuomenės kompiuterius, tačiau McKinnon teigia tik ieškojęs įrodymų apie vyriausybės nuslėptą nemokamą energiją, NSO veiklą žemėje ir kitų viso pasaulio gyventojams naudingų technologijų nuslėpimą. Po šių, anot Gario McKinnono, „gerų ketinimų“, Anglijoje įvyko labai daug teismo procesų, kurių metu buvo siekiama vieno žinomiausių visų laikų hakerių ekstradicijos į JAV.
McKinnon kaltinamas kibernetiniais įsilaužimais į 97 JAV kariuomenės ir NASA kompiuterius per 13 mėnesių laikotarpį (nuo 2001 m. vasario iki 2002 m. kovo), prisidengus „Solo“ slapyvardžiu. Jis pripažino neteisėtai prisijungęs prie JAV kompiuterinių sistemų ir JAV kariuomenės kompiuterių sistemoje palikęs įspėjančią žinutę: „JAV užsienio politika palaiko vyriausybės remiamą šių laikų terorizmą… Praėjusių metų rugsėjo 11 d. įvykis nebuvo atsitiktinumas… Aš esu SOLO. Aš ir toliau gadinsiu kompiuterines sistemas aukščiausiais lygiais…“
JAV valstybinės institucijos teigė, kad McKinnon iš operacinės sistemos ištrynė svarbius failus, kurie 24 val. išjungė JAV Ginkluotųjų pajėgų Vašingtono apygardos tinklą su 2000 kompiuterių. Jis taip pat po rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių ištrynė JAV Karinio jūrų laivyno ginklų įrašus, sugadindamas laivyno bazės 300 kompiuterių tinklą. McKinnon kaltinimų sąraše yra ir duomenų, sąskaitų failų ir slaptažodžių nukopijavimas į jo paties kompiuterį. JAV valdžia teigia, kad aptikti ir ištaisyti visas problemas jiems kainavo daugiau nei 700 000 USD.
McKinnon nesutinka su tokiais kaltinimais ir neigia ką nors sunaikinęs. McKinnon apibūdino save kaip „viską painiojantį kompiuterių fanatiką“, kuris, prisirūkęs kanapių, prisijungė prie atvirų, neapsaugotų kompiuterinių sistemų, nepadarydamas joms jokios žalos.
„Kibernetiniams įsilaužimams McKinnon įkvėpė Hugo Cornwall knyga „Hakerio vadovas“
Kai hakerio buvo paklausta, kaip jis aptiko saugos spragas, McKinnon atsakė, kad jis neteisingai apskaičiavo laiko juostą – jis naudojo nuotolinę valdymo programą, kurios pagalba valdė su Windows operacine sistema veikiantį kompiuterį, kai kompiuterio vartotojas sėdėjo priešais jį. Jis BBC teigė, kad į tinklus įsilaužė naudodamas Perl skriptą, kuris ieškojo banko slaptažodžių – tai reiškia, kad tuose tinkluose buvo kompiuteriai su įjungtais numatytais slaptažodžiais, o tai rodo rimtą NASA ir kariuomenės kompiuterinių sistemų saugos spragą, apie kurią McKinnon sakėsi pranešęs kibernetine žinute.
Kibernetiniams įsilaužimams McKinnon įkvėpė Hugo Cornwall knyga „Hakerio vadovas“ („The Hacker‘s Handbook“). Jo perskaitytame pirmajame šios knygos leidime buvo per daug informacijos, todėl jis buvo uždraustas ir vėliau iš naujo išleistas, išbraukus iš jo svarbius dalykus. Tačiau hakeris teigia, kad ir be knygos jis būtų užsiėmęs hakerio veikla, nes naudingai informacijai gauti naudojosi internetu, o kibernetiniai įsilaužimai jam buvo tiesiog priemonė tikslui pasiekti. Anot McKinnon, jis vyriausybės slepiamos visuomenei vertingos informacijos ieškojo tiek prieš, tiek ir po rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių. Nors kai kurių skeptikų nuomone NSO buvo tik McKinnon priedanga, po kuria buvo slepiami daug rimtesni ir nusikalstami ketinimai, jis pats teigia, kad dėmesiui atitraukti jis nebūtų pasirinkęs ufologijos.
Ko siekėte Gary McKinnon?
Gary Mckinnon norėjo sužinoti, ką JAV vyriausybė žino apie NSO. Jis taip pat įtarė, kad JAV turi pažangias energijos sistemas, kurios galėtų padėti žmonijai ir sustabdytų klimato kaitą. McKinnon teigia norėjęs tik atskleisti JAV Nacionalinio saugumo sukurtą užsklandą, dengiančią naujausias technologijas, ir nesistengė niekam pakenkti. Gary pasakojo žinojęs, kad vyriausybė slepia antigravitaciją, su NSO susijusias technologijas, nemokamą energiją arba tai, ką jie vadina „nulinio taško” (zero-point) energija. Hakerio manymu, tai neturėtų būti slepiama nuo visuomenės, kai pensininkai negali apmokėti savo sąskaitų. Viso to ieškoti jį paskatino „Atskleidimo projektas“ („The Disclosure Project“).
„Atskleidimo projektas“ – daugiau kaip 500 vyriausybės, kariuomenės, slaptųjų tarnybų darbuotojų nuo skrydžių kontrolierių iki tų, kurie yra atsakingi už branduolinių raketų paleidimą, liudijimai. Tai labai patikimi ir visuomenėje gerbiami liudininkai, kurie visi kaip vienas teigia, jog NSO technologijos, antigravitacija, nemokama energija ir ateiviai tikrai egzistuoja. Jie kalba apie atvirkštinės inžinerijos būdu sukurtą NSO technologiją, panaudotą iš sugautų ar sunaikintų ateivių laivų.
McKinnon pasakojo tyręs NASA nuotraukų eksperto teiginius, kad „Building 8”, esančiame Džonsono kosminiame centre, aukštos kokybės palydovinės nuotraukos buvo reguliariai ištrinamos dėl NSO erdvėlaivių įrodymų ir patvirtino tai, palygindamas originalius vaizdus su „apdorotais“. Jis prisijungė prie NASA turėjo prieigą prie šio departamento. Departamentas turėjo aukštos kokybės nuotraukų, kurias laikė nuotraukų failuose su filtruotais ir nefiltruotais, apdorotais ir neapdorotais vaizdais. McKinnon žiūrinėjo nuotraukas, nuotoliniu būdu valdydamas kompiuterio darbalaukį. Gary teigia peržiūrėjęs detalias nuotraukas, kuriose matėsi kažkoks sidabrinis cigaro formos objektas su apvaliais rutuliais abiejose pusėse. Jo manymu, šis ne žmogaus rankų kūrinys kybojo virš šiaurinio pusrutulio. Tačiau manydamas, kad dėl paros laiko vaizdas nepasikeis ir būdamas visiškai apstulbęs, jis neužfiksavo žiūrimo vaizdo specialios programinės įrangos pagalba – ir kaip tik tuo metu dingo ryšys, nes kažkas iš NASA pastebėjo, ją jis daro. Gali būti, kad nuotrauka buvo nufotografuota palydovo. McKinnon teigė, kad nuotrauka buvo apytiksliai 256 megabaitų dydžio, tačiau erdvėlaivio detalės buvo aiškiai matomos. Dėl daug ryškesnio 4-bitų spalvos fono ir mažos ekrano rezoliucijos jis turėjo sumažinti vaizdą tiek, kad jis būtų matomas per jo vos 56k modemą (vidutinis perdavimo greitis 5.4 KB/s). Jis taip pat prisijungė prie Excel failų. Vienas jų buvo pavadintas „Tarpplanetiniai pareigūnai“. Jame buvo JAV oro pajėgų darbuotojų, kurie nėra užregistruoti niekur kitur, vardai ir laipsniai. Jame taip pat buvo informacija apie persėdimus iš vieno lėktuvo į kitą, bet jis niekada nebuvo matęs tų laivų pavadinimų paminėtų kur nors kitur.
McKinnon daugelyje interviu pasakojo, kad JAV turi modernius kosminius laivus, kurie gali keliauti į kitas planetas. O kol Golfo srovė skęsta naftoje, Mckinnon sakosi radęs pažangios technologijos įrodymų, kuri padeda Amerikos kosminiams laivams keliauti kosmose. Gali būti, kad ši technologija padės pasauliui lengvai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo, tačiau tai reikštų, kad žemėje liks per daug naftos. McKinnon manymu, 1947 m. Rozvelo įvykis buvo pirmas, bet tikrai ne paskutinis.
Kaltinimai, siūlymas pasiduoti ir ekstradicija
McKinnon pirmą kartą policijos buvo apklaustas 2002 m. kovo 19 d. Po apklausos jo kompiuteris, kartu su tais, kuriuos jis taisė kitiems žmonėms, buvo konfiskuotas. Antrą kartą jis buvo apklaustas 2002 m. rugpjūčio 8 d., tačiau šį kartą – JK Nacionalinio moderniųjų technologijų nusikaltimų būrio (NHTCU) pareigūnų.
2002 m. lapkritį Rytų Virdžinijos apygardoje JAV prisiekusiųjų teismas McKinnonui pareiškė kaltinimus. Jis buvo kaltinamas septynių skirtingų su kompiuteriais susijusių nusikaltimų įvykdymu, kurių kiekvienas buvo vertas dešimties metų kalėjimo. Taigi, jeigu jis būtų teisiamas JAV, McKinnon galėtų būti nubaustas 70 m. kalėjimo ir 2 mln. USD bauda.
2003 m. McKinnon buvo oficialiai apkaltintas, bet iki 2004 m. orderis nebuvo išduotas. Todėl McKinnon be jokių apribojimų laisvėje praleido trejus metus, kol 2005 m. birželį jis buvo suimtas (kai JK išleido Ekstradicijos įstatymą (2003), kuris įgyvendino 2003 m. ekstradicijos sutartį su JAV). Nuo tada jis gyveno pagal lygtinio paleidimo sąlygas, kiekvieną vakarą turėdamas pasirašyti vietinėje policijos nuovadoje, o naktį praleisti savo namuose. Jam taip pat jam buvo uždrausta naudotis kompiuteriu, turinčiu interneto prieigą. McKinnon taip gyveno iki 2005 m. pabaigos, kol JAV nepradėjo ekstradicijos procedūros.
McKinnon buvo siūloma savanoriškai pasiduoti JAV, kur jam už vieną nusikaltimą grėstų nuo 8 iki 10 m. kalėjimo (kaltinimų buvo 7), ir pusę visos bausmės galėtų atlikti JK, tačiau įtariamojo advokatui JAV prokurorai sakė, kad jis neturės jokios galimybės būti grąžintas į tėvynę, išskyrus tik 37 – 46 mėn., jeigu jis bendradarbiaus su JAV ir sutiks savanoriškai pasiduoti. Įtariamasis pasiūlymą atmetė, nes baiminosi, kad amerikiečiai nesilaikys savo žodžio.
Pirmoji apeliacija Lordų rūmams 2008 m. birželio 16 d. neatnešė jokių rezultatų – ji buvo atmesta, neturint pakankamai svarių argumentų sustabdyti McKinnon ekstradicijai, todėl McKinnon kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, kuris trumpam sulaikė ekstradiciją, bet galiausiai apeliacijos prašymas buvo atmestas. 2009 m. sausio 23 d. McKinnon laimėjo leidimą Aukščiausiojo teismo prašyti teisinės peržiūros dėl jo ekstradicijos. Tų pačių metų liepos 31 d. Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad McKinnon pralaimėjo šį kreipimąsi. Todėl McKinnon gynusių teisininkų komanda pabandė laimėti teisinę peržiūrą, kreipdamasi į Vidaus reikalų ministeriją ir teigdami, kad kaltinamasis gali būti nuteistas JK, ir yra nebūtina, žiauru ir nežmoniška tęsti tolesnius veiksmus dėl jo ekstradicijos, atskiriant jį nuo savo tėvynės, šeimos ir tinkamos medicininės pagalbos, kurios jam reikėjo, nes 2008 m. rugpjūtį trys pasaulinio lygio ekspertai McKinnonui diagnozavo Aspergerio sindromą (ir klinikinę depresiją) – tai autistinis vystymosi sutrikimas. Aspergerio sindromą turintys asmenys paprastai yra vidutinio ar aukštesnio intelekto. Vienas iš šį sindromą turinčių žmonių talentų gali būti ypatingi gabumai matematikai ir kompiuterijai.
McKinnon motina Janis Sharp teigė, kad jis buvo linkęs į savižudybę ir JAV kalėjime neišgyventų. Tai patvirtino psichiatras prof. Jeremy Turk – „savižudybė yra beveik neišvengiama“. 2009 m. lapkričio 10 d. Janis Sharp davė parodymus prieš JK parlamento vidaus reikalų komitetą. Komitetas palaikė prašymus sustabdyti ekstradiciją dėl McKinnon psichinės būklės ir pareikalavo išsamios ekstradicijos sutarties peržiūros, tačiau galiausiai ekstradicijos leidimas buvo duotas.
Buvo pradėta Gario išlaisvinimo kampanija, kuri sulaukė daugelio Britanijos parlamento narių, Daily May ir pasaulinių įžymybių paramos. 2008 m. lapkričio pradžioje 80 Britanijos parlamento narių pasirašė EDM, kuriame buvo prašoma, kad bet kuri įkalinimo bausmė, kurį paskirs Amerikos teismas, būtų vykdoma JK kalėjime, tačiau 2009 m. liepos 15 d. daugelis parlamentarų vis dėlto balsavo prieš ekstradicijos susitarimo peržiūrą.
2010 m. sausį teisėjas Mitting davė leidimą dar kartą peržiūrėti vidaus reikalų ministerijos sprendimą leisti išduoti McKinnon. Tų pačių metų gegužę JK išrinko koalicinę vyriausybę, kuri turėjo dalyvauti sprendžiant McKinnon ekstradicijos klausimą. 2010 m. gegužės 20 d. naujoji Vidaus reikalų ministrė Therese May atidėjo numatytą vidaus reikalų sekretoriaus sprendimo teisinę peržiūrą. Vidaus reikalų skyrius informavo, kad May pati iš naujo peržiūrės medicininius faktus ir nuspręs, ar McKinnon turi būti perduotas JAV.
2010 m. liepos 20 d. ITN politini redaktorius Tom Bradby Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje pateikė klausimą apie Gary McKinnon JAV prezidentui Barackui Obamai ir Ministrui pirmininkui David Cameron, kurie tuo metu atsakė, kad jie diskutavo šiuo klausimu ir stengiasi rasti tinkamą sprendimą. Prezidentas suteikė vilčių McKinnon šalininkams, prižadėdamas jiems „tinkamą sprendimą“.
Neilgai trukus, 2011 m. gegužės 25 d., David Cameron iškėlė klausimą dėl McKinnon padėties, pokalbio su Baracku Obama metu. Tada jungtinės spaudos konferencijos metu dviem lyderiams buvo užduoti klausimai, tarp kurių ekstradicijos klausimas buvo tik vienas iš daugelio klausimų pateiktų, kartu su Libijos ir Viduriniųjų Rytų klausimu. Tačiau visos Gary McKinnon ir jo rėmėjų viltys, kad JAV atsisakys ekstradicijos, išblėso, kai Barackas Obama atmetė prašymą teisti McKinnon Didžiojoje Britanijoje. Šiemet Obamos kalba skambėjo taip: „Mes atlikome visas privalomas procedūras pagal mūsų ekstradicijos susitarimą. Dabar tai yra Britų teisinės sistemos rankose. Mes tikime, kad Britų teisinės sistemos atstovai padarys teisingą išvadą, todėl mes lauksime sprendimo ir gerbsime šį procesą.“
Per pastarąjį dešimtmetį Britanijos teismai ne vieną kartą atsisakė uždrausti McKinnon ekstradiciją, nepaisant medikų išvadų apie gresiančią neabejotiną savižudybę, jeigu kaltinamasis bus įsodintas į JAV skrendantį lėktuvą. Teisėjai sutiko, kad yra savižudybės rizika, bet pagal prieštaringą Ekstradicijos įstatymą, kuris yra palankesnis JAV, to nepakanka teisiniams procesams sustabdyti. Britanija Jungtinėms Amerikos Valstijoms perdavė dvigubai daugiau įtariamųjų, nei JAV Britanijai. Kritikų nuomone, tai rodo, kad britai turi „antrarūšių statusą“, kai sprendžiami įtariamojo ekstradicijos iš JAV klausimai.
Pagal 2003 m. Ekstradicijos įstatymą Britanijai yra labai sunku nutraukti šiuos procesus. Yra tik du galimi variantai, pirma – JAV leis McKinnon būti teisiamam JK, iš kur jis ir įvykdė nusikaltimus, antra – Anglijos teismai arba Vidaus reikalų ministerija nuspręs, kad jo negalima perduoti.
Kita vertus, amerikiečiai jau ne vieną kartą atsisakė leisti McKinnon būti teisiamam JK. WikiLeaks paskelbta informacija rodo, kad JAV ambasadorius atmetė asmeninį prašymą iš Ministro pirmininko Gordon Brown dėl leidimo McKinnon įkalinti Britanijoje. JAV teisingumo ministras Eric Holder sakė, kad administracija „imsis visų būtinų veiksmų“, kad McKinnon būtų perduotas JAV ir „tinkamai atsakytų už nusikaltimus, kuriuos jis padarė“.
„300 žmonių per dieną vis dar įsiskverbia į NASA ir JAV kariuomenės kompiuterius“
Gary McKinnon nuomone, jo bausmė turėtų prilygti kitų asmenų, JK apkaltintų įsilaužimais į Pentagoną, bausmei. Pentagone dirbantis Robert Gates sakė, kad 300 žmonių per dieną vis dar įsiskverbia į NASA ir JAV kariuomenės kompiuterius. Tačiau, nepaisant to, daugiau nebuvo jokio ekstradicijos prašymo iš JAV dėl jokio kito hakerio pasaulyje, tarp kurių buvo ir Romėnijos hakeris, kuris įsilaužė į Pentagoną ir buvo nuteistas tik aštuoniems mėnesiams Romėnijoje, bei Izraelio hakeris, kuris įsilaužė į Pentagoną ir apskritai nebuvo nuteistas, o prašymas dėl jo ekstradicijos niekada nebuvo pateiktas.
McKinnon teigė: „Kibernetinė erdvė jau seniai nebe fantazija. Aš buvau Amerikoje tiek pat, kiek žmogus, skambinantis telefonu iš kitos šalies. Kibernetinės erdvės prasimanymą turėtų deramai ištirti Britanijos teismas, nes ji ne ką realesnė už Kalėdų Senelį. Jie negali „grąžinti“ manęs į šalį, kurioje aš nebuvau, tačiau jie iki šiol teisme siūlo „mane grąžinti“. Jeigu mane grąžins ten, kur aš padariau nusikaltimą, mane grąžins į „Tykančią gatvę“ (aut. past. Stephen King romanas „Crouch End“). Aš nesu pabėgėlis, aš fiziškai buvau šiauriniame Londone ir likau šiauriniame Londone.“
JAV nenumaldomas noras visiškai kontroliuoti Gary McKinnon veiksmus ir likimą kelia įvairias diskusijas ir sąmokslo teorijas dėl JK nenoro uždrausti jo ekstradiciją. Ar įsilaužęs į NASA ir JAV kariuomenės kompiuterines sistemas McKinnon sužinojo kur kas daugiau slaptesnės informacijos ir pamatė dar labiau stulbinančių vaizdų, apie kuriuos jis nepasakojo nei viename interviu ir kurie visada liks tik jo atmintyje, bet nebus paviešinti visuomenei, nes tai galėtų iš karto nulemti jo likimą? Ar tikrai žmogus, kuris norėjo atskleisti tai, ką nuo žmonijos slepia daugelio vadinamos „svajonių šalimi“ JAV vyriausybė, galėtų nutylėti kai kurias detales, kurias jam pavyko aptikti? Bet kokiu atveju to nepavyks sužinoti bent jau iki tol, kol nebus baigti teisiniai procesai dėl McKinnon ekstradicijos, o tai vis dar yra labai miglota, nes šie teisiniai procesai vyksta jau beveik dešimtmetį, per kurį nebuvo priimtas joks galutinis sprendimas.
