Planšetiniai kompiuteriai, kas jie? Ateitis ar miglotas bandymas įbrukti naują nereikalingą prekę?
Kad ir kokią konservatyvią nuomonę turėtumėte apie planšetinius kompiuterius, galime drąsiai teigti, kad šių produktų banga neaplenkė ir Lietuvos rinkos. Taigi, kaipgi sekasi lietuviams rinktis šią prekę, pagal kokius kriterijus renkamės šiuos produktus ir kam jie reikalingi?
Nors angliškas šio produkto pavadinimas yra „tablet computer“, kaip bebūtų keista, kalbininkai jį pavadino planšetiniu kompiuteriu. Šio produkto funkcijos labai panašios ir lyginamos su nešiojamojo kompiuterio parametrais, vis dėlto šis naujadaras turi kitokį apibrėžimą:
Tai už nešiojamąjį kompiuterį mažesnis, tačiau už telefoną didesnis įrenginys su lietimui jautriu ekranu. „Apple“ yra šio produkto idėjų kūrėja ir pagal statistiką šio įrenginio pardavimai viršijo jų lūkesčius. Vien pirmojo „iPad“ pasirodymas rinkoje sulaukė itin daug dėmesio ir kainos rodikliai žmonių neatbaidė. Nors Lietuvos rinkoje šie produktai pasirodė tik šiais metais, jau galite pamatyti jį turinčių asmenų tiek gatvėje, tiek paplūdimyje ar netgi tokį nestandartinį vaizdą, kaip „Akropolio“ prekybos ir pramogų centro suolelius „trinančius“ vyrus, kurie dėl planšetinio kompiuterio galimybių nenuobodžiauja, laukdami savo žmonų, kurios itin ilgai renkasi batelius ar sukneles.
Svarbiausios „iPad 2“ techninės charakteristikos:
- Procesorius: Apple Dual-core A5 1GHz Procesorius su 9x GPU Performance galimybe.
- Matmenys: 241.2 x 185.7 x 8.8 mm.
- Svoris: 613g – 607g (Verizon variantas).
- Tinklas: 2G – GSM 850, 900, 1800, 1900 MHz CDMA 800, 9100 MHz (Verizon); 3G – HSDPA/UMTS850, 1900, 2100MHz CDMA 1xEV-DO rev.0 (Verizon).
- Kamera: 5x dimensinis priartinimas, nuotraukų ir filmavimo persiuntimas per Wi-Fi. 720p HD vaizdo kokybės filmavimas ties 30 fps. Vaizdo skambučio galimybė.
- Jungtys: 3.5 mm stereo garso kištukas, Micro-usb 2.0, Bluetooth v2.1 su EDR funkcija, Wi-Fi b/g/n.
- Multimedija: Garso ir vaizdo palaikomi formatai – MP3, WAV, M4A, AAC, eAAC, Apple Lossless, AIFF, Audible, MPEG4, Motion JPG, MOV, H.264.
- Kita: iMovie funkcija. HDMI vaizdo atvaizdavimas ir HDMI kabelio išėjimo palaikymas su 1080p. iBooks PDF palaikymas, tai pat Office 2007, Office 2003, PDF dokumentai. Skaitmeninis kompasas. „Social Networking“ programėlės. Daugiafunkcinis liečiamas ekranas, lengvai paklūstantis jūsų pirštams. Balso paieška ieškant adresų knygelės vardo. Ir dar daug kitų mažiau svarbesnių.
Atsižvelgiant į planšetinio kompiuterio dydį, jo galimybes iš tiesų džiugina ir neapsiriboja tik naršymu internete ar muzikos klausymu. Galite žaisti žaidimus, žiūrėti filmus, skaityti knygas ar netgi mokytis. Vienintelis trūkumas tarp šių variacijų tai, kad nėra daugiafunkcinių darbų galimybės, t.y. galimas tik vienas sistemos darbas vienu metu. Jei naršote internete ir vėliau sugalvojate įjungti filmą, tai prieš tai buvęs langas su naršykle „užmiega“ ir vėliau gali būti pažadintas, bet miego režime jis neatlieka tam tikrų Jūsų pageidaujamų funkcijų.
Kiek teko pastebėti, daugelis lietuvių renkasi „iPad“ ar kitos firmos planšetinį kompiuterį naršymui internete. „Wi-Fi“ tinklui aprėpus visas kavines ir didžiąsias susibūrimų vietas, pasidarė patogu ir paprasta neprarasti ryšio su draugais „Skype“ pagalba, pažinčių svetainėse nekantriai laukti draugo prisijungimo, o reikalui esant – dirbti, stebint reikiamas situacijas internete.
Kalbant apie kelionę, šis produktas gali pasigirti ypač patraukliu darbo laiku. Pilnai įkrovus, muzikos galima klausytis netgi iki 40 valandų. Tai pranoksta ne tik telefonus, bet ir daugelį Mp3 grotuvų. Naršant internete, valandų skaičius mažėja, bet išlieka optimalus – net iki 9 val. darbo laiko. Na, o filmų mėgėjai gali tris kartus pažiūrėti „Avatarą“ ir dar liks šiek tiek laiko kitoms reikmėms.
„Apple“ ir kitos garsios firmos, tokios kaip „Hawlett Packard“ ar „Samsung“, šiems produktams prognozuoja šviesią ateitį. „Mes stengsimės dar labiau padidinti baterijos talpą ar įkrovimo galimybes, kurios leistų pasikrauti planšetę, naudojant saulės energiją“ – pabrėžė kompanijos atstovai. Planuojamos ir tokios nestandartinės funkcijos, kaip produktų pritaikymas automobiliuose ar mokymosi įstaigose. Skamba išties įdomiai, bet dar turime kur tobulėti, nes valdymas šiuo metu nėra greitesnis ir patogesnis už įprastinę – klaviatūros ir pelės – kombinaciją, todėl šiuo atveju, mes vis dėlto rinktumėmės nešiojamąjį kompiuterį.
Tačiau reikėti pakalbėti ir apie šio malonumo kainas, kurios vis dar „kandžiojasi“. Norint įsigyti Lietuvoje pirmąjį „iPad“, reikėtų pakloti apie 1729 LTL, atsižvelgiant į atminties dydį. Naujojo „iPad2“ kaina, žinoma, šiek tiek didesnė, bet taip pat priklauso nuo talpyklos dydžio ir gali siekti virš 2000 LTL. Todėl reikėtų gerai pasverti savybes ir patogumą – nevertėtų už tokią kainą įsigyti nešiojamojo kompiuterio?
